Dauguma tiki, jog mokslas patvirtino, kad Biblija klysta. Bet tai yra netiesa. Šis mąstymas atsirado iš labiausiai paplitusių “ginklų”, kuriuos naudoja ateistai. Jie klaidingai teigia, jog evoliucija yra mokslas. Mokslas savo esme yra dviejų tipų – eksperimentinis (arba bandymų metodas) ir istorinis. Kol ekspermentinis mokslas yra pagrindas moksliniui metodui (išbandyti hipotezės tikrumą ar klaidingumą atliekami ir stebimi bandymai), istorinis mokslas šiandien yra daugiau spekuliacija negu tikras mokslas. Taip yra dėl to, jog šis vadinamasis mokslas naudoja metodus, kurie yra paremti nepatikrinamomis prielaidomis, jog tam tikri įvykiai nutiko prieš daug daug amžių. Tai be galo subjektyvu, todėl galima išrasti “įrodymų” patvirtinti bet kokius neįtikėtinus teiginius – netgi tokius kaip gyvybė susiformavo iš krūvos elementų “pirmykštės sriubos” arba kad beždžionės “evoliucionavo” į žmones. Tokiu būdu evoliucija, kuri remiasi istoriniu mokslu, prisidengia eksperimentiniu mokslu taip menkindama jo patikimumą ir autoritetą.
Yra pakankamai eksperimentinių įrodymų, kurie patvirtina, jog visata buvo sukurta protingo Kūrėjo. Kai kurie iš jų yra pateikti žemiau:
- Teleologinis argumentas, kuris teigia, jog visata yra tokia sudėtinga, kad ji turėjo būti sukurta aukštesnio proto – kūrėjo. Pavyzdžiui, nedalomas žmogaus ir gyvūnų kūno dalių sudėtingumas (kiekviena kūno dalis yra toks sudėtingas darinys, kuris turėjo būti sujungtas vienu metu, nes jo dalys atskirtos viena be kitos nefunkcionuotų, pvz.: akis).
- Antropologinis principas: pastebimas be galo aukštas visų gamtos ir fizikos dėsnių suderinamumas. Paskaičiuota1, jog statistinė tikimybė, kad tokia visata kaip mūsų galėtų egzistuoti savaime yra lygi 1 iš 1037. Tai yra tokia maža tikimybė, jog neįmanoma, jog tai galėjo atsirasti savaime.
- Kosmologinis argumentas: Pirmoji Biblijos eilutė teigia “Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę”. Tačiau, iki 1900 buvo visuotinai tikima, jog visata neturi pradžios. 1920-aisiais Edwin Hubble, stebėdamas fenomeną, vadinamą redshift, atrado, jog galaktikos nuolat juda tolyn viena nuo kitos. Taip mokslas patvirtino, jog visata turėjo pradžią, ir galiausiai priėjo prie didžiojo sprogimo teorijos. Tačiau biblija nuo pat pradžių buvo teisi teigdama, jog visata turėjo pradžią. O štai čia yra įdomiausia dalis – kiekvienas veiksmas turi savo priežastį, ir tai yra visuotinai priimta. Taigi kokia buvo visatos atsiradimo priežastis arba kas įtakojo jos atsiradimą? Štai čia mokslas jau nebeturi atsakymų, tačiau Biblija teisingai tvirtia, jog Dievas buvo ta priežastis.
- Evoliucija yra matematiškai negalima. Net jeigu klaidingos evoliucionistų prielaidos, kad žemė nebuvo sukurta prieš tūkstančius metų, o išsivystė per milijardus metų, būtų tiesa, paskaičiuota2, jog statitinė tikimybė, kad fukcionuojantis orgaizmas galėtų išsivystyti per naturalią atranką ir mutaciją, geriausiu atveju būtų lygi 1 in 1060. Tai mažiau nei vienas iš milijardų trilijonų. Tai tokia neišreiškiamai maža tikimybė, kad niekas nesilažintų iš savo reputacijos, teigdamas, kad tai nutiktų. Nepaisant to, jų troškimas tikėti visata be Dievo yra toks stiprus, kad jie verčiau rekasi sekti evoliucijos teorija, negu mokslu. Be to, iš tiesų niekas nėra realybėje stebėjęs tikros gamtoje pasireiškiančios mutacijos, kuri būtų teigiama ar naudinga organizmui.
- Pirmasis termodinamikos dėsnis nurodo, jog materija negali būti nei sukurta nei sunaikinta. Bet iš kur tuomet atsirado visa materija visatoje? Jos atsiradimas galėjo būti tik Dievo kūrybos rezultatas.
- Atrasis termodinamikos dėsnis teigia, jog entropija arba etvarka visatoje tik didėja, o ne mažėja. Taiga visata iš tiesų, ne evoliucionuoja, o genda. Jai seksime tuo atgal, pamatysime, jog pradžioje Dievas viską sukūrė.
- Gyvybė negali atsirasti iš negyvų dalykų.
- Iš kur atsirado protinga informacija užkoduota DNR ląstelėse? Materija negali pavirsti į protingą darinį.
- Neseniai mokslininkai atrado visatos kūrimo įrodymų3 o kvantinė mechanika netgi spėja egzistuojant “hyper – kosminį dievą”4.
Yra daug daugiau Dievo buvimo faktų ir įrodymų, tačiau tai palikime kitai diskusijai. Šiam kartui galime teigti, jog Dievo buvimo įrodymų „nepakankamumas“ tikrai nėra priežastis, dėl ko kai kurie renkasi netikėti Dievu. Kaip Biblija rašo, kiekvienas, kuris mato kūrinijos stebuklus ir neigia esant Dievą, yra kvailys (Psalmių knyga 14:1)!
Bibliografija:
David Catchpoole, 2008. The Creation Answers Book. 1st Edition. Creation Book Publishers, LLC.